Pasaulyje, kurį dažnai užgožia istorijos apie kovą ir namų netekimą, yra akimirkų, kurios įžiebia viltį ir įkvepia imtis veiksmų. Neseniai turėjome galimybę susitikti su pabėgėlių vaikais iš Ukrainos, o jų dvasia paliko neišdildomą pėdsaką mūsų širdyse.
Kai susitikome, mus akimirksniu nustebino jų atsparumas, stiprybė ir nepalaužiamas ryžtas. Šie vaikai, išvykę iš savo namų ir priversti palikti viską, kas buvo pažįstama, spinduliavo užkrečiamą energiją, kuri stebina žinant visas aplinkybes.
Nepaisant iššūkių, su kuriais jie susidūrė, jų akys spindėjo smalsumu, o šypsenos bylojo apie jų gebėjimą rasti džiaugsmą net ir ištikus nelaimei. Juoku ir žaidimu jie priminė universalią vaikystės kalbą ir žmogiškojo ryšio galią.
